Mūsų
verslo aušra

Prisidedant „Surahammars Bruk“, 1891 m. buvo įkurta „Vagnfabriksaktiebolaget I Södertelge“; tuo metu geležinkeliai Švedijoje buvo technologijų naujovė.

Praėjus daugiau kaip šimtui metų įsikūrusi toje pačioje vietoje „Scania“ yra klestinti pasaulinė sunkvežimių, autobusų, variklių gamintoja ir susijusių paslaugų teikėja. Įmonei reikėjo 30 bandymo metų, kad rastų sau tinkamiausią sritį, kurioje dirba iki šiol.

„Vagnfabriksaktiebolaget i Södertelge“ reiškia vagonų gamyklą Sioderteljėje. Jos savininkai savo viltis siejo su klestinčia geležinkelio riedmenų rinka.

Nepaisant neparankios Švedijos formos – 2000 km nuo šiaurės iki pietų – ir vyraujančio skurdo, nuo 1850 m. iki 1900 m. valstybė nutiesė standartinės vėžės geležinkelio linijų tinklą, apimantį visą šalį ir pasiekiantį netgi retai apgyvendintus šiaurinius rajonus. Prisijungti prie šio tinklo norėjo daug mažų privačių, dažnai siauresnės vėžės, linijų.

Švedija buvo skurdi žemės ūkio šalis, jos industrializacija atsiliko nuo tokių šalių kaip Anglija industrializacijos. Visiems vaikams privalomo pradinio mokslo įstatymas buvo priimtas 19 a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu pietų Švedijoje vyko stambios geležinkelio statybos.

19 a. 7-ąjį dešimtmetį šalį nuolat kamavo blogas derlius ir badas. Demokratijos raida buvo lėta, liaudis buvo bejėgė ir neturėjo įtakos. Situacija sukėlė masinę emigraciją. Nuo 1850 m. iki 1920 m. daugiau kaip 40 proc. populiacijos išvyko ieškoti laimės kitose šalyse, daugiausia – į Ameriką.

Veikla buvo labai sėkminga ir vadovybę veikė Vokietijos įtaka, paskatinusi įžengti ir į beužsimezgančią automobilių rinką. Buvo įdarbintas jaunas inžinierius Gustafas Eriksonas, kad kurtų „automobilius ir atitinkamus variklius“.

Pirmoji švediško automobilio kelionė įvyko 1898 m. Jis važiavo netvarkingai, buvo neįmanoma vairuoti. Automobilio konstravimas buvo sudėtingesnis nei tikėtasi. Įdėtos pastangos 1901 m. leido pagaminti patikimą ir efektyvų variklį, kuris buvo pritaikytas geležinkelio vagone – tai buvo pirmoji įmonės pagaminta variklinė transporto priemonė. Variklis buvo panaudotas pirmajame sunkvežimyje VABIS ir pirmajame serijinės gamybos lengvajame automobilyje. Pirmojoje Stokholmo automobilių parodoje sulaukta „Scania“ konkurencijos. Tai transporto priemonių ir dviračių gamintojas iš pietų Švedijos, pristatęs savo pirmąjį sunkvežimį. Paroda paskatino abi įmones toliau žengti automobilių gamybos keliu.

Tačiau VABIS sunkvežimių prekyba iš pradžių sekėsi sunkiai. Variklis buvo geras, bet važiuoklės konstrukcija buvo keletą kartų modifikuota, kad patenkintų reiklių klientų poreikius. Iš esmės serijinė sunkvežimių gamyba prasidėjo tik 1906 m. ir paspartėjo 1909 m. 20 a. pradžioje gamintojai savo gaminiams reklamuoti naudojo automobilių lenktynes. 1909 m. Stokholmo pakraštyje įvyko pirmosios sunkvežimių lenktynės; jose buvo apdovanoti visi dalyviai siekiant įvertinti, su kokiomis sudėtingomis važiavimo sąlygomis jie susitvarkė.

Geležinkelių karštligė ėmė blėsti 20 a. pradžioje, kai riedmenų rinka tapo užpildyta.

Todėl 1907 m. VABIS vadovybė savo dėmesį sutelkė į automobilių pramonę – Sioderteljėje atidarė naują gamyklą, skirtą tik „standartinėms transporto priemonėms“ ir varikliams gaminti. Varikliai buvo parduodami naudoti ir pramonės bei laivybos srityse.

VABIS inžinieriai buvo inovatyvūs ir 1907 m. buvo pagamintas pirmasis sunkvežimis su savivarčio kėbulu, taip pat – sunkvežimiai su keičiamosiomis keleivių platformomis, tapę autobusų pirmtakais.

Tačiau nebuvo gaunama pajamų iš anksčiau klestėjusio geležinkelių verslo ir investicijos į nuosavą dizainą bei naują transporto priemonių gamyklą virto nesėkme. „Scania“ nusprendė savo dizainą pagrįsti užsienio transporto priemonių pavyzdžiais ir montuoti įsigytus komponentus – tam reikėjo mažesnių pradinių investicijų.

Nuo 1902 m. „Scania“ sėkmingai pardavinėjo automobilius klientams. Gamyklos buvo išplėstos, o rimta sunkvežimių gamyba prasidėjo 1908 m.

1911 m. buvo pagamintas pirmasis autobusas, o 1912 m. buvo pasiektas proveržis ugniagesių sunkvežimių srityje. Tai niša, kuri „Scania-Vabis“ buvo svarbi 20 a. 2-jame dešimtmetyje.

1914 m. buvo pristatyta naujų konkurencingų variklių klasė, kuri buvo gaminama iki 20 a. 3-iojo dešimtmečio vidurio. Naujo variklio konstrukciją sukūrė jaunas įžvalgus inžinierius Augustas Nilssonas. 1915 m. jis tapo vyriausiuoju inžinieriumi ir vadovavo kuriant „Scania-Vabis“ dizainą ilgiau kaip 30 metų. Pagrindinė būstinė buvo įsikūrusi Sioderteljėje. Įmonė pradėjo plėstis savo rinkoje, pirmiausia atidarydama atstovybes Švedijoje, o vėliau – kaimyninėse Skandinavijos rinkose. Buvo sudaryta nestandartinių sandorių su tolimomis rinkomis: Siamu (Tailandas) ir Australija.

Po I pasaulinio karo nebuvo laukto pakilimo ir prasidėjusi defliacija įmonei „Scania-Vabis“ nereiškė nieko gera. Didelės investicijos į gamybą ir išorinių žaliavų šaltinių, pvz., plieno, paieškos brangiai kainavo.

Įmonės verslo samprata buvo konkuruoti su užsienio įmonėmis masine gamyba. Tačiau panaikinus importo apribojimus Švedijos rinka buvo užtvindyta pigiomis, importinėmis masinės gamybos transporto priemonėmis. „Scania-Vabis“ negalėjo atlaikyti tokios nuožmios konkurencijos.

„Scania-Vabis“ 20 a. 3-jame dešimtmetyje ištiko rimta krizė. 1921 m. įmonė buvo likviduota. Tačiau įmonės pavadinimas buvo išsaugotas ir „Scania-Vabis“ galėjo greitai atnaujinti veiklą. Nauju vykdančiuoju direktoriumi tapo Gunnaras Lindmarkas; dirbant kartu su vyriausiuoju inžinieriumi Augustu Nilssonu tęsėsi ilgas stabilus laikotarpis.

Visa gamyba buvo perkelta į Siodertelję; įmonė dėmesį sutelkė į didelės keliamosios galios sunkvežimių ir autobusų gamybą vengdama konkurencijos su įprastomis importinėmis transporto priemonėmis. Augustas Nilssonas ir jo komanda sukūrė naują variklių su viršuje įtaisytais vožtuvais klasę.

Be to, kūrybinga Augusto Nilssono inžinierių komanda atsižvelgdama į šiuos klientų reikalavimus pasiūlė keletą naujovių: greta modernių jėgos agregatų sukūrė hidraulinę savivarčio pavarą ir smėlio barstymo įrangą sunkvežimiams bei vikšrinę pavarą pašto autobusams.

Švedijoje autobusai pastoviais maršrutais pradėjo važinėti 20 a. 3-jame dešimtmetyje; tai tapo nauja „Scania-Vabis“ verslo sritimi. Artimas bendradarbiavimas su klientų inžinieriais įmonės inžinieriams ne tik padėjo sukurti naujų sprendimų, bet leido išlikti ir sukurti klientų aptarnavimo strategiją, kuri gyvuoja iki šiol.